Amorfinės kietosios medžiagos apima platų asortimentą, įskaitant stiklą, gelius, silikagelį, amorfinius puslaidininkius, amorfinius superlaidininkus, amorfinę anglį ir amorfinių metalų{0}}metalų lydinius.
Stiklas yra tik viena amorfinių kietųjų medžiagų rūšis, ypač susijusi su medžiagomis, kurios kaitinant arba vėsinant keičiasi stikline medžiaga. Stiklėjimas įvyksta, kai stiklas arba lydalas, įkaitintas iki taško, kuriame gali susidaryti stiklas, atšąla iki maždaug dviejų -trečdalių iki -pusės jo lydymosi temperatūros (absoliučioje temperatūroje), o tada jo šiluminio plėtimosi koeficientas ir savitoji šiluminė talpa labai pasikeičia. Šis reiškinys yra pagrindinė savybė, išskirianti stiklą nuo kitų amorfinių kietųjų medžiagų, tokių kaip geliai ir amorfinė anglis.