Stiklas paprastai apibrėžiamas kaip amorfinė kieta medžiaga, apimanti ir pačią stiklinę medžiagą, ir įvairias stiklo medžiagas bei gaminius.
Stiklo atominis išdėstymas neturi kristalams būdingos ilgo{0}}atstumo tvarkos, bet yra artimesnis skysčių trumpojo-atstumo tvarkai. Nepaisant skystos-struktūros, stiklas išlaiko savo formą kaip kietas ir neteka dėl gravitacijos. Pagrindiniai stiklo gamybos procesai daugiausia apima: partijos paruošimą, lydymą, formavimą, atkaitinimą ir vėlesnį giluminį apdorojimą. Stiklas plačiai naudojamas statybose, kasdienėje pakuotėje, optoelektronikoje, biomedicinoje, naujoje energetikoje, aviacijos erdvėje ir kitose srityse, todėl iš jo gaminamos įvairios aukštųjų technologijų funkcinės medžiagos, pvz., išmanusis stiklas ir bioaktyvus stiklas, nuolat skatinantys pramonės naujoves ir socialinį vystymąsi. Stiklas nelengvai reaguoja su jo turiniu, yra netoksiškas ir bekvapis, todėl yra ideali pakavimo medžiaga.